landholder

landholder
žemės valdytojas statusas Aprobuotas sritis žemės tvarkymas ir žemės reforma apibrėžtis Žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, įstatymų, kitų teisės aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu įgiję teisę valdyti privačią žemę, taip pat valstybės ar savivaldybės nuosavybės teisę įgyvendinantis subjektas, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka valstybinė ar savivaldybės žemė perduota patikėjimo teise. atitikmenys: angl. landholder; landlord; landowner vok. Grundbesitzer, m; Landbesitzer, m rus. землевладелец, m šaltinis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2, 3, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 14, 15, 16, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 30, 31, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir papildymo, taip pat įstatymo papildymo 4(1) straipsniu įstatymo projektas

Lithuanian dictionary (lietuvių žodynas). 2015.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • Landholder — or landowner is a holder of the estate in land with considerable rights of ownership or, simply put, an owner of land. In the old Europe a landholder was usually a nobleman, see landed nobility. ee also*Land ownership *Landlord *Fiefdom *Benefice …   Wikipedia

  • Landholder — Land hold er, n. A holder, owner, or proprietor of land. {Land hold ing}, n. & a. [1913 Webster] …   The Collaborative International Dictionary of English

  • landholder — I noun estate owner, freeholder, holder of legal title, landlord, landowner, leaseholder, one who has land, owner of an estate in land, owner of the fee, owner of the fee simple absolute, property holder, property owner, proprietor, real property …   Law dictionary

  • landholder — ► NOUN ▪ a landowner …   English terms dictionary

  • landholder — [land′hōl΄dər] n. an owner or occupant of land landholding adj., n …   English World dictionary

  • landholder — UK [ˈlændˌhəʊldə(r)] / US [ˈlændˌhoʊldər] noun [countable] Word forms landholder : singular landholder plural landholders formal someone who owns a particular piece of land …   English dictionary

  • landholder — noun Date: 15th century a holder or owner of land …   New Collegiate Dictionary

  • landholder — landholding, adj., n. /land hohl deuhr/, n. a holder, owner, or occupant of land. [1375 1425; late ME; see LAND, HOLDER] * * * …   Universalium

  • landholder — noun A person who owns land …   Wiktionary

  • landholder — land|hold|er [ lænd,houldər ] noun count the person who owns a particular piece of land …   Usage of the words and phrases in modern English

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”